Dinos blogas

Ar čia užburta, ar čia kas, kad vos išvažiavę iš Lietuvos mėtyti ir vėtyti lietuvaičiai tuoj pat purvais puola drabstyt tėvynę?

Dabar, kai televizorius ištisai transliuoja tą nuostabią reklamą apie saldžius sapnus su “Dormeo” patalyne, o atlikėjas, kurio sceninis slapyvardis Fara, aiškina, kad “Dormeo” čiužinį perki 15-20 metų (o jums ne juokinga? Ar įsivaizduojat, kuo čiužinys pavirs po kasdienio miego tiek metų?), negaliu nepaburnoti.

Ar čia blogai, kad didžioji dalis mano ilgųjų ir rimtųjų įrašų gimsta tada, kai esu kaip reikiant įpykus? Na, arba giliai sujaudinta kokio nors įvykio? Bet dažniausiai – įpykusi.

Šią savaitę į šventinį Ekonomika.lt numerį kalbinau įvairaus plauko ir rango žmones. Verslininkus, visuomenės veikėjus, tuos, kurie prisiliečia prie politikos. Ir visi jie tvirtino, kad lietuvaičiai yra niurzgų tauta, kurie savo namuose (suprask, Lietuvoje) nieko gero nemato, nes gi “visur gerai, kur tavęs nėra”.

O štai klaidžiodama po internetą radau straipsnį apie akciją Vaikusvajones.lt ir dovanas, kurių nori vaikai iš socialinės rizikos šeimų, iš sunkiai besiverčiančių šeimų, iš globos namų. Žurnalistė, sakyčiau, visai pelnytai piktinosi tuo, kad vaikų norimi daiktai įvertinti nemenkomis pinigų sumomis.