Dinos blogas

Posts Tagged ‘stomatologas’

Peržiūrėjau savo tinklaraščio statistiką ir pamačiau, kad viena ieškomiausių užklausų tų, kurie ateina iš interneto, apie dantis. Gi ne veltui – aš čia vis dar kamuojuos su pūliniu ir, panašu, situacija visai negerėja. Na, bent taip dejuoja mano geroji stomatologė.

Pavasarį, kai dar atšilinėjo orai, man užplombavo nervų kanalus ir patį dantį. Tokie dabar gydymo metodai, paaiškino man Žukausko gatvėje esančioje klinikoje konsultavusi gydytoja. Esą, vaistų į dantį niekas nebededa. Dar buvo galima skirti man antibiotikų. Aš būčiau jų prašius, bet čia paprieštaravo mano stomatologė, pasakiusi, kad taip danties gijimo nepaskatinsiu. Vis dar mąstau, kad gal tie antibiotikai būtų visai nieko…

Kas vyksta? Mano pūlinys, dėl kurio ir supratau, kad kažkas vyksta, niekaip neišnyksta. Dar du-trys mėnesiai ir bus metai jam. Iš pradžių rentgeno nuotraukos rodė lėtą aplinkinio kaulo atauginėjimą, tačiau pastaruoju metu nuotraukos nedarėme, nežinau, kas kaip. Žukausko g. gydytoja sakė, kad jei po plombavimo pūlinys plyštų dukart, ženklas, kad reikia operacijos. Taip nebuvo, bet ir progreso nesimato.

Kas bus? Rugsėjį keliausiu darytis nuotraukos. Kažkaip turiu ryškų įtarimą, kad Žalgirio gatvėje mane konsultuosianti chirurgė nenuspręs nieko gero ir visgi teks operuotis siekiant išsaugoti kaulą. Arba iki nuotraukos darymo man pavyks sustiprinti imunitetą ir iš organizmo išvaryti lauk infekciją. Kodėl taip sakau? Nes kas savaitę-dvi vis peršalu, paskauda galva, atsiranda sloga ar gerklės skausmas, o į tai iš karto reaguoja danties pūlinys ir didėja.

Na, kad ir kas būtų, papasakosiu. O jums, mielieji, nuoširdžiai patariu: jeigu tik pajutote, kad dantis vos vos kliba labiau nei aplinkiniai, pajutote įtartinus gumbelius, keliaukite pas stomatologus ir tikrinkitės, tikrinkitės, tikrinkitės. Nes nieko čia smagaus gyventi su suvokimu, kad teks gremžti nuosavo kaulo likučius ir džiaugtis dirbtine kaulo mase ir gal net dantimi.

Jeigu manęs šiandien kas nors prieš valandą būtų paklausęs, kaip gyvenu, būčiau atvirai pasakius, kad šūdinai. Išliejau kokį trilitrį ašarų pas stomatologę, mat, pasirodo, turiu tokią įsisenėjusią bėdą, apie kurią nė nebūčiau pagalvojusi. Jos vardas periodontitas.

Aha, aš, kaip ir jūs, pasigūglinau ir pirmiausia pagalvojau, kad čia galbūt dėl kokios nors infekcijos, ar, nors neįmanoma, dėl kokio higienos trūkumo. Brangiausias higieną iš karto atmetė, nes, sakė, šitas variantas tikrai neįmanomas su mano dantų valymo kruošptumu ir t.t. Stomatologė tiesiai šviesiai pasakė: tokio didumo bėda arba nuo traumos, arba nuo mažytės plombos, kurią darydama kita stomatologė pamiršo uždėti apsauginę medžiagą. Read the rest of this entry »