Dinos blogas

Posts Tagged ‘Namai’

Ilgai kaupiausi, kol pamažu pasiryžau šiam įrašui. Apie žadėtą baltą spalvą namuose, interjere, aplinkoje. Balta spalva aprašoma kaip techniškai bespalvė, neturinti jokio atspalvio, sudaryta iš visų spektro spalvų. Cituoju enciklopediją ir pati netikiu savom akim, nes man pienas, sniegas, cukrus, vata, knygos puslapiai, popieriaus lapas, debesis, balta tempera yra tokių skirtingų atspalvių, kad o! Ir, matyt, būtent tie atspalviai leidžia pasakyti, kuri balta yra “šilta”, kuri – “šalta”, kuri balta kviečia ilsėtis ar džiaugtis spalva, o kuri – prislegia kaip ligoninės palatos sienos.

Gal todėl aš mėgstu sakyti “pieno baltumo”, “sniego baltumo”, “popieriaus baltumo” ir užbaigti viską su “cinko balta” arba “kadmio balta”? Net dailininkų paletėje nėra “tiesiog baltos” – visi balti atspalviai turi savo pavadinimus. Štai kodėl naudami vien baltą spalvą galite sukurti TOKĮ interjerą, kad visi dizaino žurnalų žurnalistai subėgs pasižiūrėti.

Read the rest of this entry »

Kalbant apie mėlyną spalvą, tai galiu užtikrintai pasakyti, kad eksterjere man ji kelia asociacijas, susijusias su Indija, Kuba ir Kaliningrado sritim. Tikrai, nuoširdžiai, nemeluoju. Ir kažkodėl asocijuojasi dar su primityvizmu, Monet paveikslais, natūralizmu dailėje. O interjere mėlyna ir mėlyni atspalviai man yra tai, kas sukelia silpnumą keliuose ir didžiulį norą prisėsti (taip taip, ant tos mėlynos kušešės, prašau).

Savo kompiuteryje turiu tokį aplanką, pavadintą “Idealu”. Ir jame vis daugiau idėjų mano būsimiems namams nugula. Kaupti pradėjau po to, kai supratau, kad Google Readerio “starred items” man visai nepadeda greitai rasti tą, kas domina. Taigi, šįkart papasakosiu apie mėlynus derinius interjere.

Read the rest of this entry »

Girdėjot, kad kažkuriais čia metais buvo duotas leidimas statyti ypač mažus butukus. Mano dėdė kadaise gyveno tik 18 kvadratinių metrų bute. Ar net dar mažesniam. Draugas mudviejų vienas gyvena visai mažulyčiame butuke. O mudu su brangiausiuoju gyvename turėdami 59 kvadratinius metrus ir, atrodo, vis dar trūksta vietos.

Štai čia – sprendimas nuostabiausias tiems, kuriems vietos trūksta visą laiką. Užskaitau labai labai.

Pastarasis pusmetis man – kažkoks svajonių apie nuosavą nekilnojamąjį turtą. Iš tikrųjų, labai pavydžiu ir Laurai, ir Jovitai namų, kuriuos galima pavadinti savais ir kuriuose galima nors kartą per mėnesį daryti remontą nesirūpinant dėl to, ką pagalvos tikrieji buto šeimininkai, nes tas tikrasis esi pats.

Read the rest of this entry »