Dinos blogas

Sakysit: atgyvena, atgyvena! O aš manau, kad neverta tapetų taip kategoriškai imti ir išbraukti iš namų vaizdo kūrimo priemonių sąrašo. Sovietiniais laikais kaudavęsi dėl gražesnio metro popierinių tapetų, šiandien lietuvaičiai išlepo ir darydami namuose “euroremontą” sienas dažo, puošia dekoratyviniu gruntu, medžiu – kuo tik nori, tačiau tapetų vengia kaip velnias kryžiaus.

Vis dėlto taip elgiamasi tikrai veltui, mat šiandienos pramonė siūlo gausybę įvairiausių tapetų rūšių, ne tik popierinių. Galite rasti nuo gamintų iš gamtinio pluošto iki gaminamų pagal jūsų užsakymus. Tokia įvairovė ir sąlyginai pigūs tapetai (tiesa, esu girdėjusi apie austus aukso siūlais, kurių kvadratinis metras kainavo tūkstančius) leidžia namus keisti nors keturis kartus per metus - kas sezoną.

Read the rest of this entry »

Kol vaikinai namuose lanparty’ina, aš pati sau slankioju, fotografuoju, skaitau ir džiaugiuosi šeštadieniu, nesvarbu, kad karšta. Tegu sau. Šiandien kažkur perskaičiau labai teisingą mintį, kad skundžiamės dabar karščiais, o žiemą, kai pamėlusias nosis slėpsim šalikuose, sakysim, kad jau geriau būtų plius trisdešimt nei minusas. Va taip. O čia akvariumas, kuriame apsigyveno šamukas ir jau minėtas assassin’as.

Read the rest of this entry »

Man rodos, esu ne kartą užsiminusi, kad namie turiu akvariumą. Atvirai sakant – net ne vieną, o visus tris. Nedidukai, didžiausias – 33 litrų, mažiausias – vos 3 litrų. Visuose – gupijos, neonai, neprašytos ir niekieno nelauktos sraigės, o šiandien parsivežėm dar du šamukus ir vieną sraigę, kuri į namus buvo atvežta su dideliu noru.

Kodėl visos sraigės neprašytos, o ši – itin laukta, suprasti labai paprasta. Su pirmaisiais augalais, kuriuos atsivežėme iš brangiausiojo draugo, pas mus atkeliavo melanijos. Kol jos buvo grunte, buvo visai nieko, tačiau galų gale šių “mažylių” prisiveisė tiek daug, kad teko jas išmetinėti, nakinti ir t.t. Nepadėjo niekas. Negana to, su kita augalų rūšimi, o gal ir žuvimis, atkeliavo akvariumininkų nemėgiami trimitininkai. Šie graužia visus augalus. Visus. O dauginasi nenumatytais greičiais.

Read the rest of this entry »

Kalbant apie mėlyną spalvą, tai galiu užtikrintai pasakyti, kad eksterjere man ji kelia asociacijas, susijusias su Indija, Kuba ir Kaliningrado sritim. Tikrai, nuoširdžiai, nemeluoju. Ir kažkodėl asocijuojasi dar su primityvizmu, Monet paveikslais, natūralizmu dailėje. O interjere mėlyna ir mėlyni atspalviai man yra tai, kas sukelia silpnumą keliuose ir didžiulį norą prisėsti (taip taip, ant tos mėlynos kušešės, prašau).

Savo kompiuteryje turiu tokį aplanką, pavadintą “Idealu”. Ir jame vis daugiau idėjų mano būsimiems namams nugula. Kaupti pradėjau po to, kai supratau, kad Google Readerio “starred items” man visai nepadeda greitai rasti tą, kas domina. Taigi, šįkart papasakosiu apie mėlynus derinius interjere.

Read the rest of this entry »

Pietų metas, redakcijoje tuščia, už lango – lietus, viduje – kondicionieriai. Žodžiu, džiaugiamės plius minus vėsa ir kalbamės apie liaudies medicinos kuriozus.

Kalba, prasidėjusi nuo to, kad vienoje radijo stotyje išgirdusi patarimą, jog esant kaitrai reikia vaikščioti ne tik šlapia galva, bet ir šlapiais drabužiais ir miegoti šlapioje lovoje, baigiasi klausimu, ar tinka tas variantas, kai prisidirbi į lovą. Nusprendėme, kad jeigu ir netinka šitam pasakymui, tai toks miegojimas turėtų būti užskaitytas kaip kompresas.

O tada prasidėjo.. Nusivažiavome iki Egipto žolininkų receptų, kurių, kaip tvirtino kolega Gediminas, net 60 proc., puikiai veikiantys ir galiojantys. Prisiminėme mūsų liaudies receptus ir tai, kaip “gydėmės” vaikystėje.

Read the rest of this entry »

Suradau naują jausmą, kuris yra neįtikėtinai šlykštus, bjaurus ir neraminantis. Jis kyla tada, kai apsinuodiji savo pačios gaminta pica, suSIkeli tulžies akmenligės priepuolį ir dar vėliau susirūpini, ar tavo svečiams, kurie picą valgė kartu, viskas gerai. Žiauriai nesmagu, kai geras maistas būna, skani vakarienė-lan party užkanda ir va.

Tai, kas negera, baigėsi. Dar šiek tiek jaučiu maudžiant šoną, bet skysčiai ir vaisiai gelbėja. Užtat žinau, kas kaltas dėl mano priepuolio. Ogi simpatiškos “Spilvos” marinuotos uoginės paprikos, kurios velniškai aštrios! Teks tobulėti ir kepti picą su ananasais ir vištiena, be jokių ten uoginių paprikų..

Read the rest of this entry »