Dinos blogas

Kol mano mylimas draugelis vis svarsto, šokti nusnūsti man ant kelių ar ne, aš vartau savo 1000+ skaitomų tinklaraščių prenumeratų (niekaip neprisikasu iki pabaigos), renkuosi gražiausius namus ir, atsipūtusi, vartau savo naujausią džiaugsmą. Jo vardas FIMO.

Sesė ėmė ir atkeliavusi į svečius knygų bei kotletų atnešė man šešis pakučius FIMO soft ir classic bei lako dirbiniams. Dar nesupratusiems galiu trumpai pasakyti: FIMO yra modelinas, panašus į plastiliną, bet kepamas ir kietėjantis beveik kaip molis. Polimerinis molis. Jis ypač smagus mažiems vaikams arba tokiems dideliems vaikams, kaip aš. Atleiskite tie, kurie save laikote FIMO žinovais.

Esu toks žmogus, kad gavusi naujų ir dar nečiupinėtų dalykų žiauriai bijau išbandyti tam, kad nesugadinčiau. O kas jeigu?.. Bet brangiausias įkalbėjo pamėginti ką nors ir štai, antrą dieną negaliu atsidžiaugti, o orkaitė vis kepa ir kepa naujus mano bandymus.

Pirmiausia išlipdžiau juodus katinus, nes mūsų banditas – juodas. Na, tik pilvas ir letenytės baltos. Išėjo du kepti plokšti katinai ir vienas – pakabutis prie raktų.

Tada ėmiausi ieškoti visokių pamokėlių, kaip derėtų elgtis su šiuo moliu ir t.t. Radau “Crafts Channel“, kurio prisižiūrėjusi spjoviau ir aš į tai, kiek kainuoja 56 gramai modelino, ir ėmiau lipdyti. Beje, tas polimerinis molis ne toks ir pigus malonumas: 56 gramų pakuotė (mažytė!) kainuoja nuo 6,5 iki 7,5 arba netgi dar brangiau. Netgi užsimanius siųstis iš Ebay, kainų skirtumas yra LABAI nežymus. Na, bet čia jau nebesvarbu.

Taigi, rezultatas: visokios makalynės, dryžiai, daug dryžių, blynai, tampomas, sukamas ir t.t. molis. Keistos spalvos (išmokau maišyti). Iš viso šito džiaugsmo gimė nevykusi padanga brangiausiam (kreiva ir keista), pelė (iš piktumo, kad pirma padanga neišėjo), du meškinai, keli ruošiniai pakabučio ir auskarų komplektams, daugybė keisčiausių karoliukų, raktų pakabutis-katiniukas draugo draugei. Ir, žinokit, dabar rašydama šitą įrašą jaučiu, kad visai mielai likčiau ir lipdyčiau dar ir dar ir dar ir dar (jau po ketvirtos ryto). Tol, kol atrasčiau tinkamus storius, spalvas ir t.t.

Koks šio įrašo moralas? Tikriausiai, joks. Tiesiog smagu atrasti naujus dalykus, o ypač – kurti kažką savo. Čia savotiškas priekaištukas dejuojantiems, kad viskas aplink žiauriai gražu, o pinigų nėra, o pasidaryti – tingisi.

O FIMO srity aš dar žadu tobulėti – ryt perkam švitrinį popierių, tai mokysiuos gludinti ir poliruoti! Ir dar – meškiai ausyse atrodo žiauriai nerealiai smagiai :)

5 Responses to “Džiaugsmingas lipdymo savaitgalis”