Dinos blogas

Kokį gėrimą renkatės dažniausiai? Aš tai kavą. Čia, aišku, retam kuriam mane geriau pažįstančiam žmogui yra naujiena. Kava man – tobulas gėrimas. Ir tikrai ne dėl to, kaip sako daug kas, kad toliau nemiegočiau. Ne ne ne! Seniai nebejaučiu to budinančio ir žadinančio kavos poveikio, be to, kažkur skaičiau, kad kava žadinančiai viekia tada, kai per visą dieną išgeriamas pakankamas jos kiekis, priešingu atveju puodelis kavos gali suveikti atvirkščiai ir užmigdyti, kad ir kaip tai atrodytų neįtikinamai. Beje, viena didesnių mano svajonių – kada nors nusipirkti tikrą gerą kavos aparatą, kuris sumaltų, išvirtų, suplaktų pieno putą ir padarytų tikrą latte kavą. Mmmmm!

Bet ne apie kavą aš norėjau pasakoti. Apie arbatą. Ją irgi geriu, kai suprantu, kad mano vargšui nuolat prasto/nepakankamo/greito maisto nuvargintam skrandžiui šeši kavos puodeliai per dieną – labai blogai.

Jaučiu nostalgiją senam tėvų turėtam tarybiniam arbatinukui, kuriame plikydavome arbatą. Ant jo galo buvo toks metalinis sietelis, kuriame visos arbatžolės, nusprendusios plaukti į puodelį, nusėsdavo ir galėdavome mėgautis kvapnia, šviežiai plikyta, juoda arbata. Dabar plikau arbatą tiesiai puodelyje, o brangiausias dažniausiai geria arbatą, plikomą pakelyje. Ir kartais vis dar pasigendu to mielo seno rusiško arbatinuko su sieteliu ant galo, kuris sulaikydavo visas neklaužadas arbatžoles, visus lapelius ir šapelius. Gal todėl arbata pakeliuose namie baigiasi taip greitai? Ir gal todėl aš kartai droviuosi išsiduoti, kad geriu iš pakelio plikytą arbatą kaip visi tie pilkučiai ir nestilingi žmonės?

Dizaineris Soon Mo Kang, greičiausiai, išspręstų visas mano problemas, nes kas jau kas, bet gerdamas arbatą taip, kaip pasiūlė jis, ir gavęs arbatą tokiu pavidalu, kaip pasiūlė jis, stilingais ir išsiskiriančiais jaustųsi daug kas. Arbata ant pakabos. Įdomu, ar ši nereali idėja bus įgyvendinta plačiu mastu?