Archive for January, 2010
Mano DNB: “Centigrade”
Apie šį vaikiną nieko daug pasakyti negaliu. Netgi visagalis Google nieko doro nepasako apie šį 19-metį muzikos prodiuserį ir atlikėją – Matthew Mapp iš Bristolio. Vis dėlto daug ką pasako jo šviežutėlis, dar “nenutampytas” muzikos kūrinys. Jau kažkada minėjau, kad “Mano DNB” galėsite pasiklausyti ir daugiau, taigi – čia kūrinys, oficialiai įtraukiamas į šį “mano” muzikos sąrašą.
Centigrade – Make Me Feel
Ačiū “mano DNB” guru Liquicity už nuostabią muziką.
Ką slepia perverta riterio širdis (Bartkuškio dvaras)
Apsilankėme kartu su brangiausiu ir draugais mano gimtuose kraštuose. Kas dar nežinojote, aš kilusi iš Širvintų rajono, o pradinę mokyklą lankyti teko Bartkuškyje. Čia – vienaip ar kitaip garsus Bartkuškio dvaras. Tiesą sakant, daugelis to krašto gyventojų, paprašyti įvardyti nors vieną žymesnį savo miestelio objektą, būtinai paminėtų dvarą, jo vartus, parką, kurie apipinti storiausiomis legendų gijomis.
Kaip arbatą gerti kūrybiškai?
Prisimenat, kai sakiau, kas mane priverstų gerti daugiau arbatos? Ogi naršydama internete radau tikrą lobyną to, ką gali laki dizainerių fantazija ir kaip paprastas arbatos pakelis tampa rimtu kūrėjo darbo objektu. Pasigrožėkit.
Po “studijų” Košmarų akademijoje…
Pasiskolinau iš brolelio antrąją “Košmarų akademijos” dalį “Monstrų kerštas”. Pirmąją (“Pabaisų medžiotojai”) pati jam dovanojau, nes perskaičiau ir susižavėjau, o antrąją skolino jau jis. Dar prieš duodamas pasakė “Kažkokia nebaigta”, o aš per vakar dieną prarijau knygą ir galvoju, kad ji baigta labai tradiciškai – iš karto duodant nuorodą, kad bus ir trečioji dalis.
2 procentai “Menų valtims”
Labas, bičiuliai. Sveikinuosi šiandien antrą kartą, nes prisiminiau savo pažadą, duotą nuostabiai merginai iš “Nieko rimto” leidyklos. Ėjo ir atėjo tas metas, kai turite nuspręsti, kam vėl skirsite savo 2 procentus nuo pajamų. Niekam jų neskirdami remiate valstybę, todėl bent aš manau, kad geriau tuos procentus atiduoti kažkam, kam jie padės labiau. Šįmet, po daugelio metų, procentai keliaus ne lengvaatlečiams, o “Menų valtims”. Atviroms dailininkės Sigutės Ach dirbtuvėms, kuriose kiekvienas, o ypač jauni žmonės, gali mokytis kurti, bendrauti, socializuotis ir žiūrėti į pasaulį kitu kampu.
“Pakabink man puodelį arbatos”
Kokį gėrimą renkatės dažniausiai? Aš tai kavą. Čia, aišku, retam kuriam mane geriau pažįstančiam žmogui yra naujiena. Kava man – tobulas gėrimas. Ir tikrai ne dėl to, kaip sako daug kas, kad toliau nemiegočiau. Ne ne ne! Seniai nebejaučiu to budinančio ir žadinančio kavos poveikio, be to, kažkur skaičiau, kad kava žadinančiai viekia tada, kai per visą dieną išgeriamas pakankamas jos kiekis, priešingu atveju puodelis kavos gali suveikti atvirkščiai ir užmigdyti, kad ir kaip tai atrodytų neįtikinamai. Beje, viena didesnių mano svajonių – kada nors nusipirkti tikrą gerą kavos aparatą, kuris sumaltų, išvirtų, suplaktų pieno putą ir padarytų tikrą latte kavą. Mmmmm!
Bet ne apie kavą aš norėjau pasakoti. Apie arbatą. Ją irgi geriu, kai suprantu, kad mano vargšui nuolat prasto/nepakankamo/greito maisto nuvargintam skrandžiui šeši kavos puodeliai per dieną – labai blogai.



