Dinos blogas

Archive for the ‘Gyvūnai’ Category

Kol vaikinai namuose lanparty’ina, aš pati sau slankioju, fotografuoju, skaitau ir džiaugiuosi šeštadieniu, nesvarbu, kad karšta. Tegu sau. Šiandien kažkur perskaičiau labai teisingą mintį, kad skundžiamės dabar karščiais, o žiemą, kai pamėlusias nosis slėpsim šalikuose, sakysim, kad jau geriau būtų plius trisdešimt nei minusas. Va taip. O čia akvariumas, kuriame apsigyveno šamukas ir jau minėtas assassin’as.

Read the rest of this entry »

Man rodos, esu ne kartą užsiminusi, kad namie turiu akvariumą. Atvirai sakant – net ne vieną, o visus tris. Nedidukai, didžiausias – 33 litrų, mažiausias – vos 3 litrų. Visuose – gupijos, neonai, neprašytos ir niekieno nelauktos sraigės, o šiandien parsivežėm dar du šamukus ir vieną sraigę, kuri į namus buvo atvežta su dideliu noru.

Kodėl visos sraigės neprašytos, o ši – itin laukta, suprasti labai paprasta. Su pirmaisiais augalais, kuriuos atsivežėme iš brangiausiojo draugo, pas mus atkeliavo melanijos. Kol jos buvo grunte, buvo visai nieko, tačiau galų gale šių “mažylių” prisiveisė tiek daug, kad teko jas išmetinėti, nakinti ir t.t. Nepadėjo niekas. Negana to, su kita augalų rūšimi, o gal ir žuvimis, atkeliavo akvariumininkų nemėgiami trimitininkai. Šie graužia visus augalus. Visus. O dauginasi nenumatytais greičiais.

Read the rest of this entry »

Atooooooostogos. Šitą žodį mūsų jau beveik metų katinas žino geriausiai. Dienų dienas miega lovoje, balkone, ant fotelio, visur, o deramą dėmesį grįžusiems vakare į namus šeimininkams parodo tik kilstelėdamas ausis. Na, ir miauktelėdamas. Kačiuko, kuris anksčiau skuosdavo kaip mažas ponis pasitikti manęs grįžtančios į namus, nebeliko. Jis virto tinginiu, dienas leidžiančiu balkone.

Read the rest of this entry »

Kad ir kokios liūdnos kai kurios dienos, gyvenimas neišvengiamas juda į priekį. Mūsų akvariumo didžioji mama gupija, rodos, dar vakar visa plaukiojusi net kvadratinė ir išsipūtusiu pilvu, šiandien pateikė staigmeną – mažiausiai 30 mažų naujų akvariumo gyventojų gupiukų. Gal viskas būtų ir visai nieko, bet… kovo 15-ąją mūsų gupija į pasaulį paleido septynias naujas gyvybes, kurios šiandien jau primena normalias žuvis, o ne pagaliukus su akim išsprogusiom. Read the rest of this entry »

Šiandien negaliu tylėti.

Su beglobių gyvūnų nuotraukų viešinimu, šeimininkų jiems paieška dirbu jau senokai. Ne tiek seniai, kiek visi savanoriai, bet jau gal metus publikuoju istorijas, domiuosi, skambinu, kalbinu teisių gynėjus, pranešu apie skriaudžiamus keturkojus.

O vakar į mano pašto dėžutę atėjo pagalbos šauksmas. Kur ten, klyksmas. Iš mano dar nematytos, bet jau geros pažįstamos, kuri padėjo ir dieną, ir naktį, konsultavo ir dalijo gerus patarimus auginant mūsų katulį. Esmė labai paprasta: Saulėtekio alėjoje, aplink ją žudomi katinai. Visi: naminiai, benamiai, raini ir vienspalviai, veisliniai ir beveisliai. Read the rest of this entry »

Greitasis paparacis mano brolis spėjo užfiksuoti peštynių pamoką :) Čia Meška (primenu, kad jis berniukas, o Meška – darbinis pavadinimas) su mama Lekse.