Dinos blogas

Archive for the ‘Dizainas’ Category

Ilgai kaupiausi, kol pamažu pasiryžau šiam įrašui. Apie žadėtą baltą spalvą namuose, interjere, aplinkoje. Balta spalva aprašoma kaip techniškai bespalvė, neturinti jokio atspalvio, sudaryta iš visų spektro spalvų. Cituoju enciklopediją ir pati netikiu savom akim, nes man pienas, sniegas, cukrus, vata, knygos puslapiai, popieriaus lapas, debesis, balta tempera yra tokių skirtingų atspalvių, kad o! Ir, matyt, būtent tie atspalviai leidžia pasakyti, kuri balta yra “šilta”, kuri – “šalta”, kuri balta kviečia ilsėtis ar džiaugtis spalva, o kuri – prislegia kaip ligoninės palatos sienos.

Gal todėl aš mėgstu sakyti “pieno baltumo”, “sniego baltumo”, “popieriaus baltumo” ir užbaigti viską su “cinko balta” arba “kadmio balta”? Net dailininkų paletėje nėra “tiesiog baltos” – visi balti atspalviai turi savo pavadinimus. Štai kodėl naudami vien baltą spalvą galite sukurti TOKĮ interjerą, kad visi dizaino žurnalų žurnalistai subėgs pasižiūrėti.

Read the rest of this entry »

Kol orkaitėje tyliai kepa trupininis pyragas, kurio receptas surankiotas iš nuotrupų internete (kaip simboliška, ar ne?), aš vis svarstau apie Arbatos man komentaruose užduotą klausimą “Kaip nebijoti spalvų?”. Klausimas, atvirai sakant, man artimas, nes ilgą laiką draugauti sekėsi tik su juoda ir balta spalvomis, dar retkarčiais įpinant raudoną. Štai kodėl išdidžiai save vadinau grafike nė nepagalvodama, kad gi grafikoje yra daugiau spalvų nei šios trys.

Negaliu drąsiai pasakyti, kad nebijau spalvų dabar. Užtat jų maišymas (taip taip taip aliejiniais dažais) suteikia tokią palaimą, kad ooo! Nesvarbu, kad permaišius viską kelissyk išeina tik purvina ruda spalva. Su spalvomis stengiuos elgtis atsargiai, laikytis atstumo ir tikrinti tikrinti tikrinti. Labiausiai pasitikiu akimis: jeigu jų spalvų derinys nebado, reiškia, super. Jei kažkas kliūna, erzina ir pykdo, vadinasi keičiam keičiam keičiam. Bet yra ir geresnių patarėjų.

Read the rest of this entry »

Sakysit: atgyvena, atgyvena! O aš manau, kad neverta tapetų taip kategoriškai imti ir išbraukti iš namų vaizdo kūrimo priemonių sąrašo. Sovietiniais laikais kaudavęsi dėl gražesnio metro popierinių tapetų, šiandien lietuvaičiai išlepo ir darydami namuose “euroremontą” sienas dažo, puošia dekoratyviniu gruntu, medžiu – kuo tik nori, tačiau tapetų vengia kaip velnias kryžiaus.

Vis dėlto taip elgiamasi tikrai veltui, mat šiandienos pramonė siūlo gausybę įvairiausių tapetų rūšių, ne tik popierinių. Galite rasti nuo gamintų iš gamtinio pluošto iki gaminamų pagal jūsų užsakymus. Tokia įvairovė ir sąlyginai pigūs tapetai (tiesa, esu girdėjusi apie austus aukso siūlais, kurių kvadratinis metras kainavo tūkstančius) leidžia namus keisti nors keturis kartus per metus - kas sezoną.

Read the rest of this entry »

Kalbant apie mėlyną spalvą, tai galiu užtikrintai pasakyti, kad eksterjere man ji kelia asociacijas, susijusias su Indija, Kuba ir Kaliningrado sritim. Tikrai, nuoširdžiai, nemeluoju. Ir kažkodėl asocijuojasi dar su primityvizmu, Monet paveikslais, natūralizmu dailėje. O interjere mėlyna ir mėlyni atspalviai man yra tai, kas sukelia silpnumą keliuose ir didžiulį norą prisėsti (taip taip, ant tos mėlynos kušešės, prašau).

Savo kompiuteryje turiu tokį aplanką, pavadintą “Idealu”. Ir jame vis daugiau idėjų mano būsimiems namams nugula. Kaupti pradėjau po to, kai supratau, kad Google Readerio “starred items” man visai nepadeda greitai rasti tą, kas domina. Taigi, šįkart papasakosiu apie mėlynus derinius interjere.

Read the rest of this entry »

Girdėjot, kad kažkuriais čia metais buvo duotas leidimas statyti ypač mažus butukus. Mano dėdė kadaise gyveno tik 18 kvadratinių metrų bute. Ar net dar mažesniam. Draugas mudviejų vienas gyvena visai mažulyčiame butuke. O mudu su brangiausiuoju gyvename turėdami 59 kvadratinius metrus ir, atrodo, vis dar trūksta vietos.

Štai čia – sprendimas nuostabiausias tiems, kuriems vietos trūksta visą laiką. Užskaitau labai labai.

Šiandien pamačiau dizainerės Lise Lefebvre darbus ir susižavėjau puikia idėja. Šiaip, aišku, nesu aš ta radikali “žalioji” mergina, kuri prieš visus kailius, gyvūnų žudymus ir t.t. Nesmagu, bet, matyt, priklausau tai visuomenės daliai, kuriai apie tikro žvėries kailinius reikia tik pasvajoti. O kai nesusiduri iš arti, tai širdies dėl kailiukų neskauda.

Read the rest of this entry »