Dinos blogas

Archive for the ‘Nuomonė’ Category

Greičiausiai jau ne sykį esu sakius, užsiminus, pasigyrus, bet turiu nerealų jaunesnį broliuką. Jam bus dar tik 12 metų, bet mane labiausiai žavi tai, kad jis nepaleidžia iš rankų fotoaparato.

Mudu abu panašaus sukirpimo, kaip pasakytų kiti – meniškos sielos žmonės. Dėl gero vaizdo, spalvingos nuotraukos, ko nors netikėto galime mesti visus darbus ir lėkti fotografuoti. Read the rest of this entry »

“Mes čigonai Lietuvos, norim blynų ir kavos, jeigu blynai nemaišyti, prašom pinigus krapštyti” – tokią dainelę iš trijų mergiočių šiandien išgirdome nukeliavę nusivalyti automobilio: ruošėmės į miestą, į parduotuvę. Šiek tiek pribloškė vaikų įžūlumas: juk savaime aišku, kad valantys automobilį žmonės nieko negali pasiūlyti ir vaikų atsikratyti įmanoma tik įkišus pinigų. Kai pasakiusios mintinai iškaltą sakinį mergaitės nesiruošė trauktis nuo mūsų, nors nė nereagavome į jas, pasakiau, kad geriau keliautų per butus, nes mes nieko neturim. “Tai kad niekas durų neatidaro”, – suvebleno viena dičkė ir dar kiek palaukusios visos trys nuklampojo per pusnis tolyn, vilkdamos didžiulį saldumynų maišą.

Read the rest of this entry »

Iš tikrųjų, su brangiausiuoju niekaip negalime išsirinkti, kuri iš mano darytų panoramų labiau tiktų “Dinos blogo” viršui. Gal jūs padėsit? Pridedu abu variantus.

Parašykit, kuris atrodo geriau ir kodėl, m? Labai padėsite. Jeigu kam nors kyla klausimai: čia Neris ir virš Neries nutiesti du sostinės tiltai: Karaliaus Mindaugo pirmoje nuotraukoje ir Žaliasis – antroje.

Labas. Jau nauji metai, taip? Ar gerai atšventėte juos? Tikriausiai puikiai, ar ne? Ir visai nesvarbu, kad praėję metai tikrai daugeliui buvo ekonomiškai sunkūs, nestabilūs, kupini baimės. Svarbiausia, kad jie baigėsi, o sulig pirmąja kitų metų diena visada ateina kažkokios naujos viltys, lūkesčiai, tikėjimas, kad pagaliau bus geriau ir viskas pasikeis. Read the rest of this entry »

Ooooooooo, kiek, pasirodo, aistrų darbe gali sukelti “Lietuvos talentai”. Nespėji ateiti į darbą ir atsisėti, o jau užverda toks ginčas, kurio pabaigoje dar sykį nusivili už mane “beveik dvigubai vyresne” kolege, kuriai aš esu “mažulė” ir turiu rodyti “daugiau pagarbos”, o geriausia “apskritai sėdėti ir tylėti, nes kai ji pradės pasakoti apie mano nukrypimus, tai bus”. Bus sudėtinga tokioj aplinkoj darbuotis, ar ne? Read the rest of this entry »